nuoilsis

núoilsis sm. (1) BŽ184 nuovargis, nuilsimas: Kai buvau jaunas, tai núoilsio nepažindavau Prng. Nuoilsis nuveikė ją, ir ji tuojau užmigo Mš. Ji dabar ėjo pamažėli, vos bekvėpuodama iš nuoilsio rš.